???
                           

Njė vit pas vdekjes sė simbolit tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare Naum Veqilharxhit (1767-1846), u lind nė Shipkovicė tė Tetovės, shkrimiari, dijetari dhe teologu i shquar, Rexhep Voka (1847-1917).  Pėr jetėn dhe veprėn e kėtij atėdhetari tė shtrenjte, qė pėrmes librave te tij dha kontribut pėr hapjen e shkollave shqipe dhe pregatitjen e terenit pėr konsolidimin e shtetit shqiptar, kanė shkruar nje varg autorėsh shqiptarė, ndėr tė cilėt Hasan Kaleshi, Petro Janura, Ali Vishko, Vehap Shita, Havzi Mustafa, Vehbi Bexheti etj. Nė bazė te studimeve tė tyre shkencore dimė se R.Voka ka kryer studimet nė gjuhėn turke, pėr t'iu kthyer bashkėkombasve tė vetė shqiptarė, tė cilėt i kėshillonte qė tė arsimohen, tė njohin dhe respektojnė kombin e vet dhe veteven. 

Mė 1868 regjistrohet nė Fakultetin Islam tė Stambollit, ku punoi edhe si profesor pas kryerjes sė studimeve. Me 1895 kthehet nė Tetovė, pėr t'iu pėrkushtuar ēėshtjes kombėtare shqiptare. Me 1903 emėrohet myfti i vilajetit te Manastirit dhe ndėrlidhet aktivisht me lėvizjen kulturore dhe politike tė Rilindjes Kombėtare Shqiptare. Pas dy vjetėsh, merr pjesė nė Kongresin Panshqiptar te Bukureshtit, ndėrsa nė vitin 1908 merr pjesė nė Kongresin e Manastirit. Qė nga viti 1906 e deri me 1911 boton nė Stamboll “Elifbanė Shqipe”, pėrkatėsisht Abetaren Shqipe, veprėn "Mendime" dhe disa libra tė tjera.

Meqė ekziston njė boshllėk informativ sa i pėrket jetės dhe veprės sė Rexhep Vokės pas shpėrnguljes sė tij nė Turqi, nė shtypin shqipėar tė Bukureshtit kemi prezantuar disa nga kujtimet e bashkėfshatarėve tė tij.
 "Njeriu gjashtė profesione duhet tė ketė pėr tė jetuar e jo vetėm njė". Janė kėto fjalėt e Shukri Myrtezanit nga vendlindja e autorit tė Abetares Shqipe, pėr tė cilin thoshte: "Kur ka hyrė Serbia nė trevat shqiptare, mė 1913,  Rexhep Voka, meqė pat vepruar intenzivisht pėr arsimimin e shqiptarėve ne gjuhėn amtare, iku nė Bukuresht ku qe strehuar njė muaj te Myrtė Hadra.

Nga ana e disa bashkėfshatarėve tė tjerė tė Shipkovicės, kuptojmė se Myrtė Hadra ka qenė njeri i menēur, ka kryer dyzet vjet gurbet nė Rumnani dhe se e ka pėrkahur. Rexhep Vokėn nė Bukuresht edhe materalisht, meqė ka jetuar mirė dhe ka fituar nga nje lirė nė ditė. La Shukri shtonte se Rexhep Voka ka qenė i ndjekur edhe kėtu, edhe atje,  ngase "ka kėrkuar katėr kalamet" respektivisht Shqiperinė etnike me katėr vilajetet e saj. Nė Stamboll, R. Voka ka ēuar jetė tė vėshtirė, ka banuar nė bodrum dhe ka sigurar ekzistencėn, duke shitur libra e lule nė njė treg tė atjeshėm. Nga ana e ish-drejtorit tė Shkollės Fillore "Rexhep Voka" tė Shipkovicės, Mehaz Abdylit, kuptojmė se Mulla-Jaha ka qenė sė pari nxėhės, pastaj administrator i R. Vokės nė Manastir, si dhe themelues i seminarit teologjik shqiptär nė Shkup. 

Kur ėshtė shpėrngulur R. Voka pėrfundimisht nga vilajeti i Shkupit, flitet se i paska thėnė asokohe nxėnesit tė tij, Mulla Jahės, edhe kėtė: "Or Mulla Jaha, unė do iki nga qė Turqia po prishiet nė njėrėn anė kurse Serbia do t’u vėrsulet trojeve shqiptare nė anėn tjetėr." Sipas rėfimeve tė Mehmet Ismailit nga Shipkovica, R. Voka ka qenė i financuar.nga kasa e shoqėrive shqiptare tė Bukureshtit, kurse Shaip Xhemajli theksonte se R. Voka e ka braktisur Shipkovicėn duke qarė si pasojė e pushtimit serb nė trojet shqiptare tė Kosovės dhe Maqedonisė. "R. Voka, sipas xha Shaipit, tėrė jetėn ka punuar pėr shqiptarėt". Edhe ky shtonte se edhe Serbia edhe Turqia e kanė ndjekur, dhe se shiste libra e lule nė treg tė Stambollit. 

Sipas rrėfimieve te mixhės Numan, babai tė Zyhdiut nga i njėjti fshat, e qė i pėrkasin vitit 1985, R. Voka meriton tė hyjė nė historinė tonė ngase nuk ėshtė bėrė instrument i qeverive qė kanė vepruar kundėr realizimit tė aspiratave etnike e kombėtare tė popullit shqiptar. Rexhep Vokėn e kanė gjetur tė vdekur nė Stamboll pėrmbi turmėn e domateve qė ishte duke i shitur (“ka vdek mbaj torr tė patlixhanave"). Ku e ka varrin Rexhep Voka?  Ende nuk dihet, por ajo qė dihet ėshtė se R. Voka ėshtė njė nga figurat e shquara tė Rilindjes sonė Kombėtare.

  
 

Opinionet dhe vėrejtjet tuaja mund t'i dėrgoni nė adresėn - info@shipkovica.com
Copyright (c) 2000 Shipkovica.com